Aplink Lietuvą motociklu per 3 dienas. Maršrutas ir įspūdžiai.

2019 vasarą apvažiavau Lietuvą motociklu (street’u) asfaltuotais keliais. Maršrutas gavosi tikrai geras, tai dalinuosi su visais (nuorodos į Google Maps apačioje). Šiais metais tikriausiai daugiau kas keliaus Lietuvoje, o ne užsienyje, tai tikiuosi pravers.

Planuodamas turėjau kelias sąlygas. Pirma, maršrutas turėjo būti kuo arčiau Lietuvos sienos, kad apvažiuočiau ratą, bet itin griežtai to nesilaikiau, kartais tiesiog rinkdavausi smagesnį kelią. Antra, keliai turėjo būti asfaltuoti (važiavau su street tipo motociklu), bet ir ne pagrindiniai, kad būtų mažiau eismo. Trečia, tie keliai turėjo būti smagūs: vingiai, kalvos ir panašiai.

Lankytinų vietų nesižymėjau ir nestojau, važiavau tiesiog ieškoti gerų kelių.

Idealus kelias.

Planuodamasis maršrutą įvaldžiau sistemą, kurią dabar dažnai naudoju. Pirmiausia atsidariau Google Maps ir pradėjau planuotis vis pasitikrindamas per eismoinfo.lt, kad būtų asfalto danga.

eismoinfo.lt nustatymas (reikia prizoominti žemėlapio vietas, kad rodytų dangą).

Taškus dėliojausi kas kokius 30-60 km., kad navigacija vestų tais keliais kur noriu ir neišsukčiau į pagrindinius. Visus tuos taškus atsispausdinau ant popieriaus lapo ir įsidėjau į permatomą moto krepšio skyrių. Važiuodamas pasiekęs vieną tašką sustodavau, įsivesdavau sekantį (navigacijai naudojau offline maps.me programą) ir lėkdavau toliau. Toks stabčiojimas miesteliuose kas keliasdešimt kilometrų padeda negalvoti apie dar likusį ilgą atstumą priekyje, prisiminti apie vandens petraukėles ir dar kartais apsidairyti kas dedasi aplink.

Kelionę pradėjau Biržuose, o nakvynės vietas pasirinkau Vilniuje ir Palangoje, nes man taip buvo patogiausia: pirmuose dviejuose miestuose kur nakvoti ir laikyti motociklą turėjau, tad užsisakyti reikėjo tik Palangoje.

Kaip jau minėjau, kelionė nebuvo turistinė, o daugiau mėgavimasis važiavimu, tai lankytinų objektų šiame įraše nerasit. Įrašas labiau skirtas tiems, kurie planuoja kažką panašaus. 3 dienos ir 1400 km nuolatinio važiavimo skamba kaip planas? Tada skaitykite toliau.

Pasiruošimas

Galvojau, kad viską pavyks sutalpinti į bako krepšį (kuris, tiesa, patogiau prisimontavo ant galinės sėdynės ir visai netrukdė važiuoti). Bet nusimatė viena šaltesnė diena, tai teko ant pečių užsimesti dar ir kuprinę. Joje stengiausi laikyti tik gėrimą, užkandžių ir dar kokį vieną drabužį greitam “užsimetimui” keičiantis orams. Kuprinėje gali kad ir vieną pūkelį vežtis, bet po trijų dienų ant motociklo pečiai vistiek ją jaus, tai stengiausi nepersikrauti. Čia vėl pasitarnavo krepšys, nes šiek tiek atsilošus kuprinė patogiai ant jo atsigula ir leidžia pailsėti.

Kelionės pradžia. Krepšys su svarbiausias daiktais ir maršrutu uždėtas, tiek ir užtenka.

Daiktų sąrašas paprastas. Keli drabužiai, batai, kad galėčiau kur nors išeiti baigęs dienos kelionę, pora svarbiausių įrankių, tepalas, lipni juosta su “užtraukėjais” (kaip be šitų), apsiaustas nuo lietaus, powerbank’as, dar keletas smulkmenų…

Navigacijai naudojau telefoną. Programa, kaip jau minėjau, maps.me. Rekomenduoju visiems keliaujantiems. Labai geri offline žemėlapiai ir neryja baterijos kaip Waze ar panašios programos. Aišku, gyvos eismo informacijos nėra, bet užtat nebejaunos telefono baterijos užtenka beveik visai dienai (su pataupymais išjungiant ekraną tiesiosiose). Aišku, jei turite pakrovimo lizdą nuo motociklo, Waze geriau.

Navigacijai užtenka ir telefono su dviratiniu laikikiu.

Važiavau su dual sport šalmu, kuris turi nuimamą “snapą”. Nusprendžiau daryti taip: naudoti tik netamsintą stikliuką, o snapą palikti ant šalmo, kad uždengtų saulę tviskinančią į akis. Planas pasiteisino, vėjas per daug nevargino (visgi ne britva, o streetas), o saulė irgi nedegino akių, jei šiek tiek palenki galvą.

Pirma diena

Biržai -> Pandėlys -> Čedasai -> Rokiškis -> Lašai -> Antazavė -> Dusetos -> Vencavai -> Zarasai -> Stelmužė -> Zarasai (vėl) -> Degučiai -> Salakas -> Dūkšteliai -> Visaginas -> Naujasis Daugėliškis -> Ignalina -> Švenčionys -> Pabradė -> Buivydžiai I -> Lavoriškės -> Naujoji Vilnia -> Vilnius

Kurį laiką vis nepavyko ištaikyti gerų orų, bet vieną dieną ėmiau ir nusprendžiau, kad reikia nebelaukti ir tiesiog daryti. Pajudėjau penktadienį, maždaug apie pietus: ryte oras dar buvo įtartinas. Įdienojus šilumos buvo pakankamai ir supratau, kad tą dieną lietaus bijoti neteks.

Maršruto pradžia man jau žinoma, nes dažnai ten sukiojuosi, bet vis tiek, kai prasideda smagūs keliai nuo Pandėlio link Rokiškio, o vėliau iki pat Zarasų, Stelmužės ir toliau, tai gali tiesiog lėkti besišypsodamas ir viską pamiršti. Koks 70-80% kelio – vienas smagumas. Vingiai, nebloga danga (vietom asfaltas susiaurėja, bet vis tiek galima palėkti, nes daug gerai apžvelgiamų posūkių), yra ir vaizdų (ežerų, miškų) ir šiokių tokių kalniukų. Taip pat pasitaikė geras oras. Spaudi ir mėgaujiesi, su trumpais atokvėpiais miesteliuose ar tiesesnėse atkarpose. Kelias labai atitiko motciklą, važiuoti street’u buvo pats tas.

Vingiai tolumoje. Vėliau bus tik geriau.

Keliai nėra pagrindiniai, tai daug automobilių nesutikau. Bet beveik nesutikau ir motociklininkų. Įdomu kodėl, nes bent jau man čia buvo viena geriausių maršruto atkarpų, kurią rekomenduočiau visiems. Gal visi malasi Lietuvos viduryje ar kur prie jūros, o gal šiaip pasitaikė tokia diena.

Pirmuose sustojimuose degalinėse supratau, kad gale primontuotas krepšys, nors ir patogus, sukuria neblogą cirką aplinkiniams, kai aš, kiekvieną kartą sustojęs arti kolonėlės, bandau perkelti koją per motociklą ir už jo kliūnu. Dar supratau, kad to krepšio su savim nepasiimsi ir nesitampysi, tai kad ir norėdamas negalėčiau parkuotis ir vaikštinėti po pažintinius takus, nes atsegti krepšio užtrauktuką ir pasiimti kas patinka gali bet koks praeivis.

Dar vienam sustojime pastebėjau, kad vidury važiavimo prasitrynė pirštinė. Nežinau, kaip čia taip apsileidau, bet prieš kelionę jos atrodė pakankamai normalios. Teko traukti juodą duct tape’ą ir klijuoti skyles. Taip ir pravažiavau visą kelionę su šiek tiek besitrinančias delnais.

Pertraukėlė šiek tiek išklydus iš maršruto. Metas klijuoti pirštinę.

Pakeliui užsukau ir pasidairyti į Ignalinos AE. Kaip tik neseniai buvau žiūrėjęs “Černobylį”, tai buvo vienas iš tikslų, kur turėjau aplankyti.

Kadangi į kelionę pajudėjau po pietų, į Vilnių atvažiavau jau vakare. Tą dieną gavosi apie 7.5 val. kelionės (su trumpais sustojimais kurui, porai nuotraukų ar greit ko nors užkąsti). Nuvažiuotas atstumas: 450 km.

Labai didelio nuovargio nesijautė, bet pailsėti jau norėjosi, nes daugumą atkarpų galima važiuoti gana sportiškai (kiek tai įmanoma nežinomuose keliuose). Supratau, kad gale pritvirtintas krepšys gera idėja: apie jį beveik pamiršti ir gali važiuoti ped daug nesijaudindamas, lyg būtum trumpam išlėkęs prasukti ratelio.

Aišku, prisiparkavęs dar turėjau nusivalyti nuo moto kalnus musių, pasitikrinti tepalus, grandinę… Tokie formalumai po ilgos dienos gal kiek ir užkinsa, bet žinai, kad jau tuoj laukia dušas, maistas ir rytoj turėsi pilnai paruoštą moto, ant kurio užteks sėsti ir lėkti vos prasikrapščius akis.

Pirma diena: 10/10. Oras puikus, maršruto dalis labai smagi, viskas ėjosi be nesklandumų.

Prisirinkau šiek tiek musių, bet kelios minutės ir nuvalyta.

Antra diena

Vilnius -> Turgeliai -> Šalčininkai -> Eišiškės ->Varėna -> Marcinkonys -> Kašėtos (šiek tiek atgal, buvau suplanavęs kitaip) -> Druskininkai -> Veisiejai -> Lazdijai -> Marijampolė -> Jurbarkas -> Tauragė -> Šilalė -> Šilutė –>Ventės rago švyturys -> Palanga

Atsikėliau gan vėlai, pajudėjau gal apie 10.30. Ryte turėjo būti šiek tiek lietaus, o ir pasitaikė vėsi diena, tai skubėti į kelią nesinorėjo. Vis tiek teko rengtis šilčiau.

Turgeliai ir turgaus diena. Tokios buvo mintys, kol iki jų judėjau. Priekyje didžiulė eilė mašinų, vos judantis eismas ir nuobodi pradžia bandant išsikapstyti iš miesto. Aplink vis niaukstėsi ir jaučiau šiokį tokį nerimą, nes stipriam lietui nei mano apranga, nei krepšys nėra pritaikyti. O dar kai ne per daugiausia laipsnių, visą dieną važiuojant galima ir prisidirbti.

Tiesa, už Turgelių rytinis sąstingis ir dvejonės pradėjo nykti, nes vėl prasidėjo gan smagūs vingiuoti keliai. O tokiais atvejais sistema visada paprasta: atsuki gazo rankeną ir pamiršti nuovargį. Kelis kartus jau pradėdavo pakrapnoti, bet nieko baisaus dar nebuvo, tik vis jaučiau virš manęs kabančius debesis ir laukiau, kada prisižaisiu.

Dabar jau tiksliai nebepasakysiu, bet, man atrodo, ties Marcinkoniais ar Kašėtom šiek tiek nuklydau nuo savo susiplanuoto maršruto ir įlindau į siaurą (bet asfaltuotą), visai gerą ir labai vingiuotą miško kelią. Va čia tai smagumėlis! Tiek vaizdas, tiek ir pats važiavimas. Tuo metu kaip tik apstojo lynoti, tai galėjau šiek tiek paspausti, nors ir nebuvo sausa. Čia buvo vienintelė vieta, kur nelabai supratau, ar važiuoju taip kaip ir planavau važiuoti, bet atradau tokią puikią atkarpą, kad nebesukau galvos ir nebetikrinau.

Pralėkęs išvinguriavau ant pagrindinio kelio link Druskininkų. Iki jų jau buvo nebetoli, bet va čia ir prasidėjo. Gavau pirmą normalią liūtį, kai priekyje nieko nebesimato per purslus, mašinos irgi važiuoja daug lėčiau, bet vistiek kelia vandenį ir purvą ant manęs. Vos įvažiavęs į Druskininkus stojau degalinėje po stogu, teko laukti apie dvidešimt minučių, kol lietus baigsis. Puiki proga pavalgyti ir atsigerti karštos kavos.

Vėliau sekė ilga diena su vis besikartojančiomis permainomis: tai prašvinta, vėjas jau beveik apdžiovina motociklą ir aprangą (ir krepšį), tai vėl matai vieną vienintelį debesį horizonte iš kurio lyja ir maršrutas būtinai nuvingiuoja per jį.

Pakrapnojimų buvo nemažai, bet rimtesnių liūčių gavau tik kokias tris. Kai įvažinėjau į Jurbarką prieš jį mačiau nuo kelio (tikriausiai dėl lietaus) nuslydusią mašiną, o miestas irgi neblogai skendo. Dar mašinos prasilenkiant pakeldavo bangas virš galvos ir aptaškydavo. Ne itin smagus jausmas, tai jei turit neperšlampamą aprangą arba galit atsitaikyti geresnius orus – nebūkit kaip aš, susiplanuokit geriau.

Vienoje vietoje šiek tiek sususkčiavau. Nuo Jurbarko važiavau nebe palei pat sieną, o norėjau prasukti por Šilalę, nes kažkada ten pirkau savo pirmą motociklą 🙂 Kelio gaunasi panašiai, miškai ir vingiai tikrai puikūs, tai nežinau, ar čia geresnė atkarpa nei važiuoti palei sieną, ar blogesnė. Man patiko. Dar už Jurbarko patiko Karšuvos giria, geras jausmas važiuoti tarp didelių aukštų nesibaigiančių medžių.

Į vakarą lietūs baigėsi tai ir išdžiūti beveik spėjau, o jau buvau pradėjęs panikuoti, kaip čia reikės tuos batus per naktį išdžiovinti. Vėjas padarė savo darbą.

Netyčia atrasta vieta

Šią dieną turėjau daugiausia kilometrų ir sunkesnes sąlygas, tai spaudė laikas. Važiuodamas vis žiūrėjau, kad spėčiau į Palangą (nesinorėjo atsibelsti naktį). Apsigyvenau per Booking.com rastoje vietoje su pakankamai patogiu kiemu motociklui pastatyti.

Kai vakare orai pasitaisė ir pamačiau, kad spėsiu nulėkti iki Ventės rago, tikrai nepasigailėjau. Nuostabus kelias! Ypač vakarėjant, po sunkios visos dienos kelionės. Puikūs vaizdai ir smagūs vingiai. Iškart pasitaisė nuotaika. O ir tiek vėjo malūnų dar nebuvau matęs.

Į Palangą spėjau pačiu laiku. Šįkart moco valymą palikau jau kitai dienai, vis tiek ji turėjo būti trumpiausia, laiko buvo užtektinai. Pirma, aišku, dušas, sudėta džiovinimui apranga, o tada nusprendžiau dar išslinkti ir į miestą pavalgyti. Tik jau eidamas supratau, kad po visos dienos beveik nenulipant nuo motociklo kojos kaip medinės ir atrodo, kad nebemoku jų dėlioti.

Ventės ragas

Tą dieną gavosi apie 10.5 val. kelionės, prasukau kažkur 600 km. Maršrutas smagus, per vidurį gal ir yra nuobodžių atkarpų, bet sunku pasakyti, nes kelionę šiek tiek gadino lietus.

Trečia diena

Palanga -> Lenkimai -> Skuodas -> Mažeikiai -> Žagarė -> Žeimelis -> Biržai

Paskutinė diena, sekmadienis, pasitaikė nuostabi, ypač tinkama Palangai. Jei vakar oras buvo bjaurus ir važiuodamas balansavau ant peršalimo ribos, tai šiandien jau kepino saulė ir buvo puikios sąlygos degintis.

Pirmiausia nusprendžiau ramiai papusryčiauti, išgerti kavos, pasitrainioti po Palangą. Anksčiau čia kiekvieną vasarą zulindavau gatves ir būdavau vos ne vietinis, bet dabar jau buvau senokai buvęs, tai džiaugiausi, kad pasirinkau sustojimui.

Lengvi pusryčiai

Grįžęs prieš “išsičekindamas” pasiruošiau moto ir išjudėjau namo. Šiandien jau jautėsi nuovargis, kelias nenusimatė labai įdomus, tai nusprendžiau grįžti anksčiau.

Važiavimą pavadinčiau tiesiog formalumu, norint susukti paskutinius kilometrus ir “pasiimti” ratą aplink šalį. Jei nesvarbūs tokie formalumai, gal geriau pasiieškoti kelio per Lietuvos vidurį, link Panevėžio, o tada link Biržų jau grįžti per Žaliąją girią. Tik nežinau ar iki Panevėžio irgi yra kokių smagesnių kelių.

Beveik visą kelią ėmė snaudulys, nes keliai tiesūs ir dar ne pačios geriausios kokybės. Tiksliau, nevyniojant žodžių į vatą, vietomis jie tragiškai banguoti ar provėžoti. O ir ta kepinanti saulė kažkaip ramino ir vertė akis lipti, nes nebeliko įtampos dėl nežinomybės. Spaudžiau tiesiai per lygumas einančiais keliais, kad galėčiau padėti motociklą į garažą ir baigti kelionę. Vietomis “bangelės” tokios, kad tik ir galvodavau, kada baigsis tas purtymas. Prasčiausia dangos kokybė iš visos kelionės.

Kilometrų nebuvo daug, bet rinkosi jie sunkiai, tai džiaugiausi pagaliau grįžęs namo. Moto norėjosi padėti į garažą ir pamiršti bent savaitei. Bet dabar vėl kartosiu kažką panašaus. Ir, manau, ne kartą.

Dėl Eifelio važiuoti į Paryžių nereikia. Praktiški žmonės renkasi Norfos Eifelį.

Paskutinę dieną gavosi apie 330 km, valandų net nebeskaičiavau, parlėkiau gana greit. Jei kas kartosit panašų ratuką, šią dieną jau galima paskirti lankytinų vietų apžiūrėjimui ar deginimuisi. Kad ir tuose pačiuose Biržuose.

Apibendrinant

Ar kartočiau? Taip, ir kartosiu. Pirmą maršruto dieną rekomendavau ir jau pakartojom su draugais (tik važiavom Vilnius -> Biržai), jiems patiko.

Kokie keliai smagiausi? Pirma diena, nuo Biržų link Vilniaus, važiuojant kuo arčiau sienos, asfaltuota danga. Pirma antros dienos dalis taip pat labai gera. Taip pat ir maršrutas link Ventės rago. Trečią dieną galima išmesti, nebent norit formalumo: rato aplink šalį.

Ar yra laiko kam nors aplankyti? Taip kaip važiavau aš – nelabai. Aš važiavau vienas, tai važiuojant grupėje kasdien dar pridėkit kokią valandėlę, nes atsiranda daugiau nenumatytų dalykų. Laiko užtenka pavalgymui, gal vienai kitai nuotraukai prie kokio objekto, bet dėliotis lankytinų vietų pakeliui neverta. Tam reikia daugiau dienų.

Ar galima apvažiuoti per 2 dienas? Jei vidurvasaris ir orai šilti nuo pat ryto, tai tikriausiai įmanoma spėti apvažiuoti ir per 2 dienas (nevažiuojant naktį).

Koks buvo greitis?  Važiavau smagiai, bet saugiai. Pagrindiniuose keliuose dažniausiai plius minus su eismu, o nuošaliuose smagiuose keliukuose kartais galima ir pasportuoti 🙂

Koks moto tinkamas tokiai kelionei? Šiaip bet koks motociklas tinkamas, nes visur asfaltas (išskyrus atkarpą prie Šilutės, kur buvo kelio darbai ir šviesoforai, bet čia laikina). Mano Duke 690 vienas iš pliusų, kad nors su juo be proto ir nepalėksi, bet tokiuose keliuose kaip pirmą dieną jo visai užtenka. Kitaip sakant, ilgoje kelionėje pavojaus tikimybė prisiploti sumažėja, bet pasismaginti pats tas. Tik trečią dieną jau pasijautė ta vieno cilindro vibracija, tai ilgiau keliaujant gal ir pradėtų varginti.

Ar dual sport šalmas nenuplėšė galvos? Naudojau AGV AX-8 EVO dual-sport, su “snapu”. Vėjas ir triukšmas gal jaučiasi labiau, bet pliusas, kad tas snapas užstoja saulę. Negalėjau naudoti tamsaus stikliuko, nes nežinojau, ar visada spėsiu į tikslą iki nakties, tai čia buvo idealus variantas.

Kam rekomenduočiau šį maršrutą? Visiems, kas turi dviratį daiktą su varikliu, važiuojantį asfaltu. Nėra ko per daug svarstyti, važiuokit ir nepasigailėsit, juk čia tik trys dienos. Dar pastebėjau, kad po ilgo važiavimo visai kitaip susigyvenau su savo moto, pradėjau tikrai geriau jį jausti jau po pirmos dienos, nei kad po nereguliarių pusdienio pasivažinėjimų.

Maršrutai sudėti į Google Maps:

1 diena:

  1. https://goo.gl/maps/h7TMcCQH59CdmZbm9 (be Stelmužės)
  2. https://goo.gl/maps/wN8YwuvDvjGEuEzA7

2 diena:

  1. https://goo.gl/maps/EWdS4AweVTUfjdNw8
  2. https://goo.gl/maps/TXckYMmxbxchPJUB8

3 diena:

  1. https://goo.gl/maps/pbGWmYgSPtKKyHx79

Maršruto PDF:

Daiktų sąrašas itin tingintiems planuoti:

  • Stabdžių dsko užraktas (nuo vagysčių priparkavus)
  • Įrankiai (raktai, atsuktuvai, galinio rato atsukimo galvutė ir L tipo teleskopinis raktas)
  • Padangos užklijavimo rinkinys
  • Užtraukėjai (zip-ties)
  • Lipni juosta (duct tape)
  • Alyva
  • Darbinės pirštinės
  • Šluostė moto pavalyti ar kokiai alyvai nubraukti
  • Pilnai pakrautas powerbankas
  • Laidai powerbankui, telefonui, pakrovimui
  • Drėgnos automobilių salono valymo servetėlės apsivalyti aprangai nuo vabzdžių ir motociklui
  • Drėgnos ir paprastos servetėlės rankoms, šalmo stikliukui
  • Drabužiai atvažiavus į tikslą: apatiniai, batai, kelnės, maikė, džemperis. Priklausomai nuo oro
  • Drabužiai važiavimui: pora papildomų maikių, šiltesnis neperpučiamas viršus
  • Peilis
  • Šiukšlių maišai (gali praversti gelbėjant batus nuo lietaus)
  • Vienkartinis lietpaltis
  • Telefonas navigacijai
  • Telefono laikiklis ant vairo (naudojau dviratinį)
  • Dokumentai, piniginė
  • Pora batonėlių užkandai (tik atsargai, nes valgydavau degalinėse)
  • Mažas buteliukas atsigerti (vis užsipirkdavau degalinėse, kad nereikėtų daug vežtis kuprinėje)
  • Na, o nuo 2020 ir dezinfekcinis skystis, pora kaukių ir, galbūt, daugiau savo maisto 🙂
Šiek tiek kelių iš šio maršruto (čia filmavau kitą kartą, kai važiavau ne vienas). Atkarpa Vilnius – Biržai.
Patiko? 6

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *