« Septinta diena. Niekur neskubėjimas Los Andžele.

Ryte prasidėjo mūsų virš 5 valandų kelionė į Las Vegasą. Šįkart vairavimu jau nebuvo ko labai džiaugtis, nes laukė ilgas tiesus kelias.

Prieš tai tradiciškai apsipirkom Walmarte. Trumpam nubėgau į mašiną pasidėti daiktų, kol mums su Tadu šildė picą pusryčiams. Grįžęs dar užsukau į Starbucks kavos, o pardavėja man – Labas! Paskui išsiaiškinom, kad kol manęs nebuvo, Tadas, benuobodžiaudamas prie picos, spėjo išmokyti Starbucks’o darbuotoją pasisveikinti lietuviškai. Žinojo, kad vistiek užeisiu kavos.

Šiandien jau turėjom SIM kortelę, tai kelionės metu galėjom nebepergyventi dėl WiFi ir ramiau susiderinti planus į priekį. Planavau, kad Las Vegase skrisim su sraigtasparniu virš miesto. Nusprendėm skristi kartu su Aurelijum. Užsisakėm bilietus iš anksto, bet vėliau gavom atšaukimą, nes tą dieną jie kaip tik buvo užsakyti filmavimui. Labai nusivyliau, bet teko šią pramogą pakeisti kita – užsisakėm bilietus į High Roller apžvalgos ratą (kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo taip ir blogai).

Tiems kas irgi galvoja apie skrydį sraigtasparniu, turiu vieną patarimą. Tokių skraidinimo kompanijų yra begalė, Kainos prasideda nuo maždaug $100 už 10-15 min. skrydį virš Las Vegaso. Vis dėlto dauguma jų skraido šešiaviečiais ar net dar didesniais sraigtasparniais. Daug šansų, kad būsite net ne prie lango. Dar daugiau šansų, kad ne priekyje. Mokėsite pinigus, o skrisite silkių statinėje ir nieko nematysite. Pagrindinė taisyklė, kad to išvengtumėte – rinkitės tik tas kompanijas, kurios skraido kuo mažesniais sraigtasparniais. Aš radau Skyline Helicopter Tours. Jie siūlo tai ko ir reikia: “every seat is a window seat”. Ir dar jie gali nuimti šonines duris už papildomą mokestį, tad matysite dar daugiau (jei nebijote, aišku).

Kai atvykome į Las Vegasą buvo dar diena. Iki pat paskutinės minutės, kol neįvažiavome į centrą, nepajutome jokio įspūdžio. Vis dairėmės dairėmės kur čia tas miestas dykumoje iki kol atsidūrėme jo apsuptyje. Tiesa, kol dar nesutemę ir nedega šviesos nieko labai įspūdingo ir nepamatysi, todėl tiesiog paskyrėm tą laiką ramiai įsikurti viešbutyje. Radome pigų, seną viešbutį, prie pat ribos, ties kuria prasideda visi kazino rajonai ir kitas veiksmas. Mums tiko, nes vistiek jame nepraleidom daug laiko. Paprasti viešbučiai Las Vegase pigūs, dažnai kartu yra ir kazino. Tiesa, vietoje dar prideda papildomų mokesčių “už galvą”, tai reikia turėti omenyje.

Temstant pajudėjom link High Roller. Tai didžiulis apžvalgos ratas, kurio stiklinėse kapsulėse telpa apie 40 žmonių. Mes įsigijome bilietus po maždaug $40. Į juos įskaičiuotas apie pusvalandžio sukimasis ratu ir neriboti gėrimai bare. Kol sukatės kapsulėje, galit paprašyti barmeno suplakti kokį norite kokteilį. Pasinaudojom šia proga nuoširdžiai.

Vienas patarimas prieš sukantis: kai jau stovėsite eilėje, prieš įlipdami pasistenkite išderinti taip, kad jus suptų panašaus amžiaus žmonės, su kuriais rastumėt bendrą kalbą kol būsit viduj prie baro. Bus daug linksmiau negu su kompanija, kuri neturi nieko bendro su jumis.

Apibendrinant, High Roller yra puikus būdas pradėti vakarą Las Vegase. Pamatysite viską iš viršaus, išgersite kokteilų, galbūt susirasite kompaniją, su kuriais galėsite tęsti vakarą kartu.

Apsukę apžvalgos ratą ir išlipę iš kapsulės pamatėm visai kitokį vaizdą. Miestas staiga atgijo. Kai pradėjome suktis, dar tik pradėjo temti, tad daug žmonių nebuvo. Tačiau išlipus ir patraukus link centro publikos staiga atsirado daug daugiau.

Las Vegase taip parastai gatvėmis nepasivaikščiosi. Eini eini, žiopsai į visokias Eifelio bokšto kopijas ir milžiniškus fontanus, nori pereiti į kitą pusę, užlipi laiptais į perėją ir kažkaip nejučia iš tos perėjos atsiduri parduotuvėse ir kazino. Viskas taip suplanuota ir suraizgyta, kad žmonių srautas nuolat judėtų per kazino. Gali praeiti, bet daug kas pasilieka. Tuo labiau, kad ir pačių kazino vidus išplanuotas kuo painiau. Tikriausiai kai kurie beieškodami išėjimo tiesiog pasiduoda ir sėda prie ruletės.

Mes irgi prisėdome išbandyti sėkmės. Daugiausia laiko praleidome MGM kazino. Tadas su Aurelijum nuėjo prie pokerio stalų. Aš išbandžiau ruletę ir žaidimų automatus.

Vienas dalykas, kuris greitai spėjo atsibosti, buvo įkyrūs striptizo klubų “dyleriai”. Vos priėjom prie pirmos sankryžos, iškart prisistatė vyriškis, apdalino vizitinėm kortelėm ir siūlė į striptizo klubą. Limuzinas, pora gėrimų įskaičiuoti, tik sėsk ir važiuok. Tik pas jį geriausias dealas mieste, niekur kitur tokio negausi. Prieinam prie sekančios sankryžos, o ten – jau kitas kortelių dalintojas. Tiesiog kiša į rankas ir siūlo patį geriausią pasiūlymą mieste.

-Hi, wanna see some titties?
-No thanks.
-Why, I have the best deal in Las Vegas, drinks and limo included. Call me if you change your mind.

Ir niekaip jų neatsiginsi. Bandėm visaip. Galų gale sakom:

-We don’t like titties.
-We have dicks as well.

Žmogus kuris turi visko ir visiems. Ir tokių siūlytojų sutikom gal virš dešimt. Tiesiog kiekvienoje sankryžoje, vos tik sustodavome prie šviesoforo.

Palošę (šiek tiek pralošę, šiek tiek išlošę – Aurelijui pradėjo sektis prie pokerio stalo, tai vos begalėjom jį iškrapštyti) pajudėjom į viešbutį. Iki ryto netempėm, nes kitą dieną laukė nemažai kelio link Mirties slėnio. Prieš tai dar buvau susiplanavęs vieną pramogą, tad reikėjo keltis gan anksti.

Devinta diena. Superautomobiliai, Mirties slėnis ir kiaura padanga kalnuose. »

Patiko? 4