2018-ųjų spalį su dar dviem draugais keliavau į Kaliforniją ir Nevadą. Sukom tradicinį roadtrip’o ratą San Franciskas – Los Andželas – Las Vegasas – San Franciskas. Užtrukom 10 dienų, nuvažiavom 2800 km ir pamatėm visai nemažai.

Prieš keliaudamas ieškojau aprašytų įspūdžių iš kitų lietuvių kelionių. Keli postai kituose bloguose padėjo susiplanuoti maršrutą ir apskritai pasiruošti kelionei. Dabar ir pats aprašysiu kaip mums sekėsi. Postus išskirstysiu į dienas. Bus ir informacijos planuojantiems kažką panašaus ir tiesiog įspūdžių iš kelionės.

Jei norite tiesiog skaityti apie įspūdžius, tai šią dalį galite praleisti ir iš karto šokti į pirmą dieną. Čia tiesiog šiek tiek informacijos tiems, kurie patys ruošiasi į panašią kelionę.

Visos dienos:
Pirma diena. Skrydis, kamščiai ir ausų kištukai.
Antra diena. San Franciskas ir paskutinis mano Taco Bell.
Trečia diena. Highway 1. Visa diena kelyje.
Ketvirta diena. Gyvenam Holivude!
Penkta diena. Holivudo ženklas ir Venice Beach kioskeliai.
Šešta diena. Universal Studios.
Septinta diena. Niekur neskubėjimas Los Andžele.
Aštunda diena. Las Vegasas iš viršaus.
Devinta diena. Superautomobiliai, Mirties slėnis ir kiaura padanga kalnuose.
Dešimta diena. Yosemite Valley ir aukščio baimė. Kelionės pabaiga.

Bilietai

Pirmas žingsnis, aišku, susirasti kuo pigesnius bilietus. Čia jau kiekvieno stilius kaip ieškoti pigių bilietų ir niekad nežinai kur pavyks juos pagauti. Pastaruoju metu į JAV bilietų dažnai pasitaiko už mažiau nei 400 EUR į abi puses. Tai ir dabar ieškojau ne aukštesnės kainos.

Galiausiai radau Norwegian bilietus už 380 EUR į abi puses vienam žmogui. Pasirinkom 10 dienų, nes savaitės būtų per mažai. Nusileidimas ir išvykimas buvo prie San Francisko, Oaklando tarptautiniam oro uoste (OAK). Skrydis iš Rygos, pirmyn per Stokholmą, atgal per Oslą.

Skridom tik su rankiniu bagažu (10 kg). Mums jo pilnai užteko, sugebėjom išsiversti su tuo ką turim ir nereikėjo prigrūsti pilnos mašinos lagaminų keliaujant. O jei ko ir trūksta, visada galima nusipirkti vietoje.

ESTA

Lietuviams vizų į Ameriką nereikia. Pakanka turėti pasą ir užpildyti ESTA Aplikaciją internetu. Kainuoja apie $14 ir patvirtinimas gaunamas automatiškai per maždaug valandą.

Maršrutas ir nakvynės

Pradžioje tiesiog susikūrėm Google žemėlapį su visais taškais, ką norėtumėm pamatyti San Franciske, Los Andžele, Las Vegase ir aplink. Kai jau turėjom bendrą vaizdą, vieną vakarą susėdom visi kartu ir susiplanavom ką veiksim kiekvieną dieną, kiek nuvažiuosim ir kur apsistosim. Beveik visas nakvynes užsisakėm per booking.com ir vieną (Los Andžele) per AirBnb. Aišku, pasinaudojom ir visomis “privilegijomis” – gavau nuolaidų Booking’e, nes dažnai ten užsisakinėju. O Airbnb per mano nuorodą užsiregistravo draugas, kuris dar neturėjo ten paskyros ir kaip naujas vartotojas gavo šiokį tokį papildomą bonusą. Bookinimas užėmė gal daugiausia laiko, nes beveik kasdien keliavom vis kitur ir teko užsakyti daug vietų. Gyvenom paprastai, daugiausia moteliuose, nes užsukdavom tik permiegoti ir dieną vėl judėdavom toliau.

Bookinant daug kur rašo, kad įskaičiuoti Amerikietiški pusryčiai. Bet tie Amerikietiški pusryčiai juokingi, dažniausiai bandelė, kava ir dar kartais koks kiaušinis. Tai jei kas nežinote šios sistemos, neapsigaukit, manydami, kad ryte karališkai prikirst ir būsit sotūs pusę dienos. Rimtesniuose viešbučiuose pusryčiai gal normalesni, bet mes nuolat judėjom, todėl nebuvo prasmės išlaidauti apsistojimo vietoms.

Kai jau turėjom maršrutą ir nakvynes, atsispausdinom planą kur buvo surašyta kur kiekvieną dieną važiuosim, nakvosim, ką reikia ten pamatyti. Labai paprasta ir patogu.

Pinigai

Cash’o turėti visada gerai. Kiekvienas grynais pasiemėm po kokius $500 – $600. Aš daugiausia naudojau Revolut kortelę (labai patogu), grynus ir dar gal porą kartų Swedbank kortelę. Amerikoj gan populiarus cardingas, skimmingas ir panašūs dalykai, tai nepamirškit ir atsargumo naudojantis mokėjimo kortelėmis.

Dar turėjom lapą su lentele, kas kiek kam skolingas. Įsimetėm tą lapą ir rašiklį į mašiną (na gerai, gerai, rašiklį “pasivogėm” iš viešbučio) ir visur važiuodami ir už kažką mokėdami (tiltus, pietus, kurą, bilietus ir panašiai) žymėjomės skolas, nes kitaip tai būtumėm tikrai nebeatsiskaičiavę.

Nebuvusiems JAV pradžioje gali pasirodyti keista, kad prie kasos reikia mokėti daugiau, nei buvo parašyta kainoje. Taip yra todėl, kad kiekviena valstija turi skirtingą Sales Tax (pardavimo mokestį) ir jį priskaičiuoja tik kasoje. Turėkite tai omenyje, kai dėsitės prekes į krepšį.

Automobilis

Ieškojome geriausio kainos ir kokybės santykio. Keliavom trise, pagrindinis kriterijus buvo pakankamai vietos mums ir bagažui, kad po tūkstančių kilometrų nepavargtume nuo lindėjimo mašinoje.

Kiekvienoje šalyje vis kiti nuomos ypatumai. Amerikoje privaloma turėti kreditinę kortelę ir reikia gerai įsiskaityti į sąlygas, nes kitaip arba permokėsite, arba galvosite, kad kažkur jus vistiek apgavo. Jei tingite ieškoti patarimų ir detalios informacijos, tai esmė maždaug tokia: 

1. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas vis dar galioja ne visose JAV, nors greitai tai ir pasikeis. Kalifornijoje ir Nevadoje pažymėjimas galioja.
2. Nuomotis reikia tiesiogiai iš nuomos kompanijų, o ne per visokius tarpininkus (kaip Rentalcars). Nuomojantis per tarpininkus pradinė kaina atrodo mažesnė, bet atvykus atsiimti automobilio gali išlįsti daugybė visokių papildomų mokesčių ir reikalavimų ir galutinė suma bus didesnė.
3. Nuomotis reikia ne iš vietinių, o iš didžiųjų tarptautinių kompanijų.
4. Iš anksto prieš rezervuojant automobilį geriausia užsiregistruoti į nuomos kompanijos rewards programą. Sutaupysit laiko popierizmui, atsiimant automobilį nereikės laukti eilėje su visais, kurie užsisakinėjo per Rentalcars ir panašias sistemas.
5. Nuomojantis per tarptautinę kompaniją reikia užsiregistruoti toje svetainėje, kuri skirta jūsų gimtosios šalies rinkai (pvz. Europietiškame Hertz, o ne JAV Hertz), nes taip jums kaip turistui bus apskaičiuojami teisingi privalomieji mokesčiai ir draudimas.
6. Papildomo draudimo, kuris sumažina atsakomybę (depozitą ir frančizę) pirkti iš nuomos kompanijos neapsimoka. Jis vistiek turi daug papildomų sąlygų ir yra brangus. Pigiau imti excess insurance (išorinį depozito draudimą iš tuo užsiimančios kompanijos, pvz. iCarHireInsurance). Tuomet, jei kas nutiks, nuomos kompanija jūsų depozitą nuskaičiuos, bet tada jūs galėsite kreiptis į išorinę draudimo kompaniją, pateiksite reikiamus dokumentus ir jie kompensuos tai, ką nuskaičiavo nuomos kompanija.

Mes nuomavomės iš Hertz, nes buvo geriausia kaina ir geriausi atsiliepimai. Neprašovėm, nes viskas praėjo sklandžiai. Prisidėjom du papildomus vairuotojus nemokamai (jiems kreditinių nereikia, užtenka pateikti asmens dokumentus ir skrydžio atgal bilietus). Nepirkom Hertz siūlomo papildomo draudimo, tiesiog apdraudėm depozitą kitam draudime.

Vairavimo informacija

Jei nevairavę Amerikoje, gali užtrukti, kol apsiprasite. Čia parašysiu santrauką, kuri turėtų praversti. 

Greitis dažniausiai 35 mph mieste, 25 mph mokyklų zonose ir 65 mph greitkeliuose. Kartais gali būti ženklas leidžiantis didesnį greitį. Mašinos salone negali būti jokio atkimšto alkoholio. Greitkelyje galima naudotis “carpool” greitosiomis juostomis jei automobilyje keliauja bent 2 asmenys (arba daugiau, jei taip nurodyta ženkluose). Į carpool juostas įvažiuoti galima tik tam skirtose vietose, kur nėra ištisinės. Per raudoną visada galima sukti į dešinę, nebent yra tai draudžiantis ženklas. Pagrindinis dalykas, kitoks nei Europoje: 4-way stop. Arba 5-way. Arba dar daugiau. Esmė, kad tokioje sankryžoje STOP ženklai būna iš visų pusių ir važiuoti reikia ne vadovaujantis dešinės rankos taisykle, o pirmumo teisę turi tas, kuris pirmas privažiuoja prie sankryžos. Kitaip sakant, tiesiog stebit kas dedasi, “susidiriguojat” su kitais vairuotojais ir važiuojat. Atrodė neįprasta, bet šiek tiek pavažinėjus ši sistema labai patiko, nes eismas juda gana greit.

Posūkius rodyti vietiniai ne visada pasivargina. Kartais jų ir nelabai matosi, nes jie dažnai būna raudoni. Kartais jų išvis nebūna, matėm ne vieną automobilį, kuris išvis, atrodo, turi tiek detalių, kad ant pirštų suskaičiuotum ir apie jokias technines apžiūras jau seniai nėra girdėjęs.

Ne vietiniams pradžioje gan sunku suspėti sugaudyti ženklus. Čia dauguma jų ne nupiešti simboliai, o tiesiog parašyti žodžiais. Važiuoji, dairaisi, kad nepražiopsotum reikiamo posūkio ir dar turi perskaityti ilgą sakinį, kad “Automobiliams su 3 ašimis arba ką nors tempiantiems greičio limitas toks ir toks”. Viskas pas juos išdėstyta žodžiais, tad reikia poros dienų apsiprasti.

Dar pora patarimų: kurą geriau piltis miestuose, nes pigiau. Nevadoje kuras pigesnis nei Kalifornijoje. Parkuotis mieste dažniausiai galima tik mokamai ir tik ribotą laiką: pvz. iki 2 val. Skirtingai nei Lietuvoje, už parkavimą ne tik galit gauti baudą, bet ir būti nutemptas, todėl geriau per daug nerizikuoti. Važiuojant visada stebėkit šoninius veidrodėlius, ypač kamščiuose. Kalifornijoje motociklai legaliai važiuoja tarp juostų (lane filtering), kol automobiliai stovi arba juda lėtai, tai reikia būti atsargiems ir neužkišti mašinos. Ir dar – važiuodami geriau nešiukšlinkit, nes Baudos milžiniškos.

Kiti dalykai

Papildomai nusipirkom gyvybės draudimą grupei. Iškart nusipirkom bilietus internetu į Universal Studios, nes taip pigiau.

Visi susidiegėm žemėlapius į telefonus. Offline navigacijai rekomenduoju maps.me. Važiuojant gal ir ne pati patogiausia, bet kelionėse praverčia, nes rodo aplink esančius įvairius svarbius taškus: degalines, apžvalgos aikšteles, restoranus, parduotuves. Taip pat kaip backup’ą mėgstu turėti atsisiuntęs Google maps offline žemėlapius.

Dar keliaujant labai praverčia vietinė SIM kortelė. Amerikoje perku išankstinio mokėjimo kortelę Simple Mobile, nes gaunasi pigiausiai. Tik tas “pigiausiai” mums, lietuviams, pripratusiems prie pigaus ryšio, nebus labai patrauklu – neribotas planas mėnesiui kainavo virš $60.  Simple Mobile kartais nelabai gerai veikia už miesto, kokioje nors dykumoje, bet spėju, kad su visais tas pats. Mieste veikia puikiai. Užteko vienos kortelės, nes padarėm “hotspotą” iš mano telefono ir visi galėjo prisijungti. Pirkom, berods, Best Buy, nes kitur buvo sunku rasti (reikėjo Starter Kit’o, o turėdavo tik papildymus, arba nebuvo nano SIM dydžio). Šitas dalykas mums kainavo nemažai laiko, bet ką padarysi.

Skaitykite apie pirmą dieną čia:

Pirma diena. Skrydis, kamščiai ir ausų kištukai. »

Patiko? 8